- birukai
- birùkai sm. pl. (2) žr. biručiai: 1. Pastačiau statinę, paritau ritinę, pabėriau birukùs, pašaukiau kuziukus, kad surinktų birukùs (stalas, duonos kepalas, šaukštai, žmonės) Pn. 2. Užg Birukùs pjaukim pirmiausia – jų grūdai, kap pernoksta, tai išbyra Mrc.
Dictionary of the Lithuanian Language.